Iš molinio puoduko
Taip kavą gurkšnoja tik snobai,
Išsiraitę rankas
Cigarilėm baltom tarppiršty,
O jų mąslūs veidai –
Telefonai, seniai išsikrovę,
Ir tie kiniški rūbai
Mašinom auto išskalbti.
Jų kalba kaip mada –
Sakiniai su duobėm ir suoliukais.
Vis neturi kada
Paskaityti Kamiu ar Defo.
Man jie šiandien tiktai
Akvarele kvepią atvirukai,
Be kurių neatbustų
Rasojančio miesto rytai.