Mielasis, tau, tik tau vienam rašau,
Nuslinko debesys žiemos į šalį.
Už meilę ar yra kas nors gražiau,
Kai, rodos, net krūtinėj žalia, žalia?

Kai savo širdį nežinai kur dėt,
Aplinkui klega, čiulba, gieda, žydi.
Kai snaigėm krinta žiedlapiai sode,
Akacija vėl keičia savo šydą.

Mielasis, vien tik tau eiles skiriu,
Te pavyduoliai sako: nemadinga.
Į jas sudėjau daug minčių taurių
Ir savo jausmą. Gyvas jis, nedingo.

Te plaukia debesys viršum pušų,
Te liūtys neišardo meilės tiltų.
Pavasarį tau rankose nešu,
Tik noriu, kad jo šalnos nesugiltų.