akys prasimerkia
įkaitintų replių bučinys
lipa plaukais
ropščiasi į ausis
ropoja kūnu
širdis šypsosi
ne laikas
plaksiu plaksiu
šnabžda
surakintos rankos
jau maldos balandžiais
neskrenda

paklaikusio jaunuolio akys
įsimylėjusio budelio rankos
žėrintis raudonis
kūną puošia
paukščiais pamėlusiais
vis kartoja
atleisk atleisk
taip reikia
užmerk akis
kai tu žiūri
mano kūnas kraujuoja
akys tavo skandina

nežinau nežinau
kam reikia ir kodėl
užsimerkiu
bėgu laukais
glaudžiuosi prie beržo
ąžuolo lapais
praeitį guodžiu
akis slepiu skruzdėlyne

sunkūs oi kokie
sunkūs
mano kūno paukščiai
ašaros budelio
tokios vaikiškos
sušlapino plunksnas