vargonininkas

truputį paseno
ant laiptų su virvėm
per ilgai
mažą nuorūką - supo – supo -
kol iš voratinklio išsirito
mergaitės kreivom kojom
jo rankas stygom suraukšlėjo
jo akis -mechaninį laikroduką-
išardė

Lu ir vėl ne
čia ne vienas ne rečitalis
čia jis du kartus kartoja
truputį pasenk

maišelis polietileno šoka
solo su laiptų virvėm
po kojom
vargo kirkintojas mažą requiem
sau ir man
tau ir kitiems
telegrama su ironiška lapių snapių šypsena
atsiunčia pirmadienio rytą

ir kaip paukščiui kokiam
gelsvam nelaimingam
čiulbasi
spiritus sanctus-spiritus sanctus-
Tik – ne – tai – Tik - ne- tai

sos!

sąmonė orgijose sulėtintose
šaukia po ratais
kvailiui labanaktis

ir dievaži
ką dar
Užrakinta paukštė