Sakai „mes pasistatėm sienas,
Nes norim būti saugūs ir laimingi“.
O mano sielos – jos bejausmės,
Nemoku saugoti savo didybės.

Sakai „mes tie, kuo norim būti,
O tie, kuo esam – tai ne mes“.
Kodėl tada sunku kalbėti,
Jeigu ne tu, o kitas kalba už tave?

O aš sakau: išmok tikėti
Ir nebijok prisipažint,
Kad tu sukūrei šitą slėnį
Nakties tyloj ir ryto atminty.