per skrandį atsikandę
lai verks barokas
ištryškusiom Rubenso Monom
nusirpusiom kriaušėm rudenys kris
dar grožio lašelis išspirgėjusių talijų
apkabinimų ložėj
kasdienybę nutukusią puoš
sako kad didelė meilė per skrandį
atsikandom realybės tikros
Cieksas Žalbungis