Žavis, bučiuoja, myli, nemyli…
Žiedas ramunės šiandien apvylė…
Ašaros skaidrios rieda per skruostus,
Nieks neramina, nieks jų nešluosto…

Kaip man gyventi, ką man daryti?
Kaip abejonių atsikratyti?
Nieko nesako, šypsos ir tyli…
Ir nesuprasi – myli, nemyli…

Jeigu jis „myliu“ man pasakytų,
Iš dangaus žemėn žvaigždėmis lytų!
Siela nurimtų ir uždainuotų,
Jeigu žinotų, jeigu žinotų…

Bet jis nesako… Šypsos ir tyli.
Ir nesuprasi – myli, nemyli…