per sniegą į tylą,
į palaiminimus ir
išėjimus.
laivai į uostus
tavo oda.
ištylėti bespalvių
nuotraukų
pasakas nelengva –
giesmių
išmokt nesuspėjom.

žiemoms
tarpusavy
kuždantis
skaitau
pilnatis tavo akių –
neišsemsi tikrumo
vidunakčiams skubant,
kada šaltis mus
lyg tolimų kraštų
metraščius
paišo.