Susilieja dangus su žeme išganyti
Baltą vaško spindėjimą juodajai masei,
Pelenuos išgulėjus saulėtekio rytui,
Lietumi kibirkščiuojant nukritusiu drąsiai.

Kelias daigas žole į neoninę vėlinių ugnį,
Išlingavęs žalsvai tarp narcizų žiedynų,
Ruošiant duoklę ištuštintam ąžuolo dugnui
Pienei žiedu supilt išauginus į vyną.

Svaigsta strazdas, snieguolių taures išragavęs,
Balso stygą pavasario spinduliui braukant,
Juokias šelmiškai vėtras žvarbuoles sugavęs
Perkūnėlis ant diemedžio angelo šaukiant.