įmetėjusiai žemei
žvitri saulė – opijus
pašalaitis likimas –
išsprūdęs akmuo

klišam akligatviui
nuraukšlintai meilei
senaties terminas
nė motais tikiuos

tarp „ilgiuosi, mažute“
arba „gal nori kavos?“
pražydęs pavasariu
nerimas kaliniu bus

sirenos pabėgėlių
karpytom uodegom
tarškių kregždučių
jų šūdeliai irgi žieduos