Tokioj nuogybėje – žiedai, žiedai, žiedai—
Asfaltas dažosi magnolijų krauju—
Tu žemės ašarą baltuos delnuos laikai,
Kad patikėtum angelu nauju—

Jo nebėra, jo nebėra, jo nebėra—
Tik žiedlapiai vis krentantys iš lėto—
Ir jų liepsna gera, tai negera
Pavasarių akimirkas išmėto

Tokioj nuogybėje...