* * *
Bučiuok mane pavasariu apsvaigus
Ir liesk kaip pirmą sykį
virpančiais delnais:
Čia taip trapu,
čia viskas greitai baigias,
Pažadink aistrą vėlei
bučiniu švelniu.
Aistrų liepsnoj
sudegink ilgesį ir nerimą,
Kokia palaima degti
meilės ugnimi,
Kad nevilty juodoj
vienatvės veriamas
Aš trokščiau ryto
sklidino vien tavimi.
Visada bučiuok
pavasariu apsvaigus -
Palaimos mirksnis
žemės grindiny...
Čia taip trapu,
tarsi biržely snaigės...
Tik atėjai ir vėlei išeini...