Visada dviese -
Pavasaris su saule,
Klevai su lietumi.

Jie taip žydėjimo išeina pasitikt,
Nedrįsta eit po vieną,
Nes atskirai šešėliai ilgesni -
Ir greit tada sunkėja dienos...
O dviese visada po lygiai lyja,
Ir maudaisi skaičiuodamas lašus,
Jie paprastai labai dalina tylą -
Kad negalėtum pasakyt, kas bus.
Nes ir nereikia. Jie puikiai žino,
Todėl po du kaskart sugrįžta vėl gyvent,
Jiems gera vien tik nuo ėjimo,
Nes tas žydėjimas - bet kam.

Ir tu labai panorai būti dviese -
Ten kur pavasaris su saule.
Taip kaip klevai su lietumi.