Sūnelis
Mažom pėdutėm tapeni, eini ir griūni, vėl eini
Ir krykštauji , juokies su kiekvienu žingsniu,
Ta kūdikiška beprotybė... Akis pavargusias atgaivini -
Juokiuosi su tavim, šėlstu be rūpesčių.
Beribės meilės patale užmiegi, aš, šalia parimusi,
Žiūrėsiu į užmerktas akeles, bučiuosiu ir mylėsiu paslapčia,
Miegok, žvaigždele mano išprotėjusių naktų, saldaus laukimo,
O kai nubusi, tau pasaulis atsivers nauja diena - šviesia, linksma.
Mažas mažutis - mano meilės nesibaigianti daina,
Aš gyvenu tavu juoku, tavu riksmu ir tavais žingsniais,
Gūdžiom naktim tave sūpuoju laimės sklidina -
Iki mirties to jausmo nieks nesugebės atimti.
Glaudžiu, bučiuoju, spaudžiu prie krūtinės trupinėlį -
Mažutę dalį mano lūkesčių, svajų, vilties,
Be tavo šypsenos tebūčiau tik eilinė nusidėjėlė
Ir be tavęs manoj dalioj nebūtų ateities.