Baltos tarnaitės sniego puotoj daug sunkaus darbo randa,
Visos mergaitės miško tamsoj baigia nuo skardžio nukristi,
Tas, kas nemato šviesos aukštai danguje,
Žino, jog ras ją žemės gelmėje.
Dažnai šito žmonės nesupranta ir sako tai, ko nori kiti.
Viršesni asmenys už jį.
Tai baisu, ir aš to nekenčiu,
Bet manęs to niekas neklausia,
Nes aš tik žmogus.
AŠ TIK ŽMOGUS, LAUKIANTIS TIKROVĖS.