Jau antras pavasaris, kai į Raudondvario kultūros centrą susirenka tarmiškos kūrybos mėgėjai ir žemaičių, dzūkų, aukštaičių tarmėmis suklega gausūs dalyviai, svečiai. Atrodo vis kitaip, vis nauja spalva sušvinta poezijos posmai, prozos kūrinėliai, dainos. Tada nejučiomis pasididžiuodamas pagalvoji: graži mūsų žemė ne tik ežerais, upėmis, laukais, kalvomis, miškais ar pievomis, jų žaluma, jų ramuma, bet ir žmonėmis, jų tarmėmis. Kiekviena iš jų bet kuriai kitai valstybei, tautai būtų ne tik puošmena, bet ir pats brangiausias turtas. Todėl kaip gera, kada jomis, jų skambesiu galime dalintis, galima džiaugtis.

Žinoma, vieniems tarmiškos kūrybos entuziastams surengti gražią šventę būtų buvę sunku, tad puiku, kad Tarmiškos kūrybos šventės projektui pritarė Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, Kauno rajono savivaldybė, Lietuvių kalbos institutas, Rytų aukštaičių sambūris, Regionų iniciatyvų centras, o projektą vykdyti sutiko Raudondvario kultūros centras, Rytų aukštaičių sambūris ir kūrėjų klubas „ŽaliaŽolė“. Žiūri į renginio organizatorius, dalyvius ir negali nesidžiaugti, kokiais gražiais žmonėmis, tikrais kultūros šviesuoliais, esame turtingi. Kai vieni virkauja apie pinigų krizes, jie rūpinasi mūsų dvasios, kultūros turtais.

Per keletą mėnesių autentiškos kalbos entuziastai kūrėjų klubui „ŽaliaŽolė“ atsiuntė 172 kūrinius, iš kurių vertinimo komisija atrinko 12. Jie buvo perskaityti, padeklamuoti, padainuoti Raudondvaryje. Komisijos pirmininkui poetui Vladui Braziūnui ir kitiems ne mažiau garbingiems jos nariams aktoriui ir režisieriui Algis Latėnui, dialektologui doc. dr. Vytautui Kardeliui, poetei prozininkei, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorei Aldonai Ruseckaitei, žurnalistei muziejininkei Danutei Mukienei, Molėtų gimnazijos lietuvių kalbos mokytojai Aldonai Baranauskienei teko gerokai paplušėti ne tik dvyliktuką atrenkant, bet ir išdalinant devynias nominacijas.

Jautriu žodžiu, gražia savo tikrąja žemaitiška tarme šventės organizatorius, dalyvius ir svečius pasveikino Kauno rajono savivaldybės mero pirmoji pavaduotoja Nijolė Kliučienė. Sveikinimo žodžius tarė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytas Bancevičius, Raudondvario seniūnas Tomas Gaidamonis, o šventę pradėjo ir užbaigė šeimininkų folkloro ansamblis „Piliarožė“.

Klausiausi ankstesnės šventės laureatės devintą dešimtį įpusėjusios Onos Glebienės dzūkų tarme skaitomo kūrinėlio „Dzievaž nedaturėsiu“ ir galvojau: štai kas teikia jėgų ir grožio senatvei – didelė meilė savo kalbai, savo tarmei, savo kultūrai.

Malonu buvo matyti tautiniais rūbais pasipuošusį „pulkucį“ dzūkių moterų iš Alytaus ansamblio „Šilagėlė“, dar maloniau buvo gėrėtis tautiniais rūbais pasipuošusiomis moksleivėmis konkurso dalyvėmis Vaida Morkūnaite ir Karolina Vaitkevičiūte. Vaidos prozos kūrinėlis „Prisiminus vaikystį“, o Karolinos eilėraštis „Mano žamė“ pripažinti geriausiais moksleivių kategorijoje. Nepralenkiamas buvo tarmiškos poezijos kūrėjas iš Žemaitijos Augenijus Zabitis. Net dviem nominacijom apdovanota iš Utenos kilusi vilnietė Vilija Jurėnienė, kurios kūrinys „Deklamacijas“ pripažintas ne tik geriausiu suaugusiųjų  prozos, bet ir viso konkurso geriausiu kūriniu. Šventės metu savo kūrybą pristatė ir kiti konkurso dalyviai. Keturi pagrindiniai kūrėjai buvo apdovanoti sidabrinėmis monetomis, skirtomis 2009 m. Europos kultūros sostinei Vilniui. Šių prizų steigėjai – Rytų aukštaičių sambūrio verslininkai. Man visi dalyviai atrodė tokie saviti, nuotaikingi ir verti pačių didžiausių apdovanojimų.  

Šventės pabaigoje susirinkusius sveikino ir tolesnės sėkmės linkėjo etnologė Gražina Kadžytė. Šventės metu dainavo Povilas Girdenis, Kazimieras Jakutis (Pagulbis), Algirdas Svidinskas su savo mokine tėvų tarmės neužmiršusia raudondvariete Akvile Čereškaite.

Šventė praėjo, bet patys gražiausi įspūdžiai liko. Ir ne tik įspūdžiai, bet dar karštesnis noras kurti, domėtis savo tarme, kultūra, tradicijomis. Tad galiu pasakyti tik patį nuoširdžiausią Ačiū šventės organizatoriams, rengėjams ir laukti kitos tokios pat nuotaikingos bei labai reikalingos žmonėms šventės.

2009-03-24