ei po velnių pavasarį įjunkit
ar ragint  jus dar negana
ir Saulės laužą danguje užkurkit
įgriso iki gyvo kaulo jau žiema

ir išsimėžt prašyčiau sniegą
seniai jau laikas sėti žibutes
snieguoles žadinkit iš miego
nes jau žiemos ėmiau nekęst

na susimilkite nebūkit šmikiai
ir duokit  pagaliau mums šilumos
o tai gandrai parskridę tykiai
atgal vėl į Egiptą emigruos

pavasario ir vištos pasiilgo
velykas greit turėsim švęst
kiaušiniai bus kaip seno vilko
jeigu negaus žolės užlest