Vasaroje belaukiant
Žiūriu ne į akis,
O į jo žvilgsnį.
Nebetraukia manęs pakilt,
Pagaut sunku tą mano viltį.
Ak, kaip norėčiau pas Tave nuskristi!
Tylėt nesugebi -kažkas pasakytų...
Ir vėl kaip sapnas viskas pradingtų.
Žiūriu į akis,
Ir į jo žvilgsnį.
Užkalbinai, kai aš norėjau tave pamiršti,
Ir įrėminęs mano skausmą visą,
Tu nusprendei tučtuojau užtilti.
Dar puoselėju dabar tą viltį-
Klausyk, ar nenori tų įžadų nusiimti?
Žiūriu į akis, negaudau jo žvilgsnio.
Pagalvok, nusprendžiau visko atsisakyti.
Net ir jausmo nebenoriu pasilikti.
Drugelį pasiųsiu vilties pasiimti,
O grįš tik rudenį iš naujo pasakyti:
Aš laukiau vasarą-
Gaudydamas tavo žvilgsnį.