Upelis ištirpintą sniegą neša,
O gervės dairosi senų namų.
Krūtinėj, rodos, širdžiai vietos maža...
Visi sujudę šiandien, neramu.

Kieme greit mūsų liepa ims žaliuoti,
Vyšnaitei vėjas kužda: \"Sužydėk...\"
Numes ant pievų žaliąją paklodę,
Joje purienų raštų tiek ir tiek.

Nuo to pasaulio, Mama, skiria langas,
Prikaustyta prie lovos... Aš šalia.
Į saulę krypsta mūsų širdys, rankos,
Bet tenka džiaugtis pamerkta gėle.