Kė mažos šaltos pėdutės
Įsitaisa pašonėj,
A plačios rankos apglėb‘ vakar3s,
Nieka daugio nebereik‘.
Tie jausm3 nesutelp į joks leksėms.  
Tėp švelnė liūdn,
Sau vietos nerand.
Slankoj Vylnios senamiesč‘,
Kur kažkad būva eit
Su tava širdym.
Nerand aš žodžių.
Tik gnūtuls gerklė.
Galvo pabėgyms.