Tu ilgėjaisi, kvietei mane,
Su pavasariu, sakei man, lauki.
Krito šlapdribos ir šaukė „Ne!“
Gūsčiojo pečiais beržai palaukėj.

Bėgo metai, keitėsi laikai
Kažkodėl tiktai į vieną pusę.
Taip ilgai aš laukiau, taip ilgai,
Švilpavo vien šalto vėjo gūsiai.

Aš dairiausi traukinio vis tiek,
Su šešėliais vaikščiojau lig ryto.
Šypsena tavoji, patikėk,
Taip seniai į širdį man įkrito.

Jau prašvito. Aš viena stoty.
Saulė kyla. Nuo varveklių laša.
Ar tu mano balso negirdi?
Vėjas tau žodžius manuosius neša.

Jei dar lauki, traukinys man bus,
Ilgesys tirpina netgi sniegą.
Segasi liekni beržai lapus,
Mano žodžiai vėjo saujoj lieka.