raudonais balionais
į žydrą
kyla
vakarykštės mūsų
drobulėm ant veido
nutupia
paukščiais ant laivo stiebo
kranksėjimus
dūmais vėjas išsineša
kur eilės galo nesimato
prie kaminų dangų kiurdančių
bet laukia dar ateinančių
valandų pasimetusių
romanų juodraščių suglamžytų
sūriom dėmėm
svarbių veidų
sienų gyvų
išsiliejusių
pavėlavusių peronuose
susigūžusių
kampuose vagonų
pro tarpą lentų
vyzdžiais reprodukcijas renkančių
kojų
rankų
prasilenkiančių
kaip orą plaučiuose saugančių
kelionei į
buvo

--------------------------------------