Pagaunu vakarą iš praeities.
Juosvi karuliai blaškos nusikaltę
Po niekio dangų ir sapnai pažyra
Dilgelėse renku bespalvę mantrą,
Bet ji kažko nusunkusi ledinė
Dilgi kruša, o atgailoj –
Esminis klausimas, kur garma Mano mitas
Kai prarastų daugiau nei būsimų
Galiu apsvaigti kapinių poezija. Šįvakar.
O ryt, matyt, ilgėsiuos dilgėlių.
Aš nežinau – bet
Gal  dar gerai  esu?...