Lietuvio dvasia
Iš tos pačios meilės ir to paties kraujo,
Iš seno į naują keliaujam kartom:
Mes - broliai ir seserys šito pasaulio
Gintariniais plaukais ir akim mėlynom.
Prie Baltijos kranto keliai mus sujungia
Ir šaukia iš tolių gimtinės daina -
Iš saulės, iš miško ir vėjo glamonių
Užgimsta žavinga lietuvio dvasia.
Už auksą ir deimantus žemė brangesnė -
Senolių artojo gyva dar dvasia,
Už jūrų, už marių dalia gal lengvesnė,
Bet meilė gimtinei širdy liks gyva.
O sese undine, o broli berželi,
Ištieskime ranką, atverkime širdį -
Istorijos žygdarbiuos gimusią galią
Žili mūsų protėviai amžiams paliko.
Į gintaro lašą, į jūros pakrantę,
Į girios tankumą užgimus dvasia -
Kad ir kokiu vardu mama tave šauktų,
Visų mūsų vardas yra Lietuva.