šalia aš nieko naujo nematau
tik nuolaidą skubėt pigiau gyventi
už dieną nekokybišką pigiau
per akciją perkuos ne savo lemtį
kodėl smūgiuoja kai ramiai guliu
kada meldžiuosi klaupiančią apspjaudo
turėdama o nieko neturiu
tik dar dangstau nuo priešų naivų veidą
kad pavargau nenori nieks matyt
iškasti duobę įrankį įspraudę
tik žodis šaukia strofose nesyk
suspaudęs ašarą tarp tų eilučių graudžią
vienintelis sugauna kai krentu
ir persikreipęs nuneša į lovą
vėl šiandien nuolaida už vieną žodį du
bet man geriau mažiau tik be klausovų