...kai susitikom
kažkada vaikystėj
take per kaimą
mes gimtuos namuos,
nesupratau tada,
jog palydėsi
mane visuos
ieškojimų keliuos - - -
            nesupratau –
            net nuojautos nebuvo,
            kad laikui bėgant
            tapsime draugais,
            beržai virš tėviškės,
            lyg skrydin kilę,
            sutikdavo
            sugrįžtantį miškais - - -
ir bandymuos
tave paliesti
kalbėt pradėjau
iškęstas mintis - - -
tartum gyvenimas
tikra, be pozos
tėkmėj  t u  metų –
vedanti viltis...



(p o e z i j a i...)