Našlaitės monologas
Gimiau neteisėtai, ne man pasaulis šis,
Ne man lietus ir mėlantys bulvarai,
Bet kai laukinės gėlės paryčiui pražys,
Jų žiedas bus baltesnis negu tavo
Margam darželį sirpstantys liūdnai
Bijūnai, hiacintai, chrizantemos,
Jos niekada nežydi amžinai -
Taip ir nugeibs tvoros kvadrato rėmuos.
Ne man pasaulis šis pavasario žaismų,
Tos tuštumos jau niekas neužlopys,
Bet kai sudiev sakysiu senstančiu balsu,
Gal pirmai man bus skirtas Dievo šokis.