vilnonį sodą juk
suėdė kandys
ir šuliny nėra vandens
vien tiktai supasi ant karties
trys kekės ašarų
pavargusio rudens
keistoka nuotrauka iš šitos perspektyvos
kartoninėj dėžėj lėlių namai
adyk neadęs dėki lopus
tik pagalvėlėm adatom
pavirto mūs veidai
matyt romeo pasiklydom
ne ta lentyna
ir puslapis ne tas
tu atėjai išgerti vyno
o aš po traukiniu
nors ir čia pat
prasilenkėm
kaip prasilenkia laikas
dar vakar su šiandien
vienintelė kryptis
kur mes išeisim dviese
tai ryto rūko užmarštin