Nužiūrėtų minučių akivaizdoj
Drugio margo blakstienoms sulipus,
Sugiedoja pavasaris įvaizdį
Ryto sapnui į debesį lipant.

Plunksną tūkstančio pirmąją gulbinas
Išpurena, kai spinduliu prikelia
Katinėlį ant medžio dar murziną
Geltonuojant stebuklui šalikelėj.

Iškarščiuoja žolynuose rūgpienį,
Žiedą paukštis dulkelėmis parneša.
Miglos, beržui pabudusiam rūkstančios,
Apkabina jo liemenį varvantį.