Neišsigąsk, užbersiu aš tau smėlio saują
jauti, kaip jis kutena kūną ir krūtis
velniop tą kasdienybės aurą
paduok man ranką, eime bangų mes pasitikt

po kojom girgžda kopų smėlis
bangų nulaižytas balta puta
mus lydi alkanos žuvėdros
mes irgi meilės alkani

o jūra ošia vis labiau
ir bangą gena po bangos
įniršęs vėjas laksto kopose
ir taršo plaukus kaip linų laukus

mes brendame tolyn
o debesų šešėliai seka iš paskos
žvejai ant tilto galynėjasi su vėju
ir traukia žuvį bangų sūkuriuos

ji nerami, vis ardo krantą, neramu ir man
mes jaučiam vienas kitą ir suprantam
taip turi būt, daryt turi kas lemta
ir liepia tau širdis