Kažkas, kas rašė man laišką, užmigo. Aš pamiršau, kaip tada jaučiausi – miego norėjau, nes akį skaudėjo. Keista, jis pavydus. Ir dantys jam dažnai krenta. O jam patinka žolė, žalia žolė, nes ji žalia. Muzikos jis klausos užmerktomis akimis. Jo akys paprastos, kaip visų. Jam patinka mano šaltos rankos. Ir mano balsas jam patiktų. Keistas tas jausmas – dažnai jį pamirštu. Tikrai keistas. Juodojo princo ir šypsenos mišinys. Jis dažnai šypsosi, bent jau aš taip manau. O kartą jis karpė snaiges, gražias popierines – keista. Užmiršau pasaką, pamečiau raktą – keistas jausmas, lyg nekvėpuotum. Jei užsimerkčiau, ištirpčiau, o tirpti man negalima. Mes turim žodį „Mes“ ir pusę „M“ raidės – keistas jausmas. Keistas žmogus keistam pasauly. Keistas jausmas Fėjos kūne. Keistas, privatus gyvenimas ir dar keistesnės išvados. Paslapčių paslaptys ir skanios sultys. Tai mūsų tarptautinis gyvenimas.