Mašinų garaže
Nei toli, nei taip arti,
Vieno miesto pakrašty,
Buvo didelis garažas –
Mašinoms gyventi namas.
Gal ir negražus iš tolo,
Visas pilkas, be balkonų,
Čia angaras, ten angaras...
Jau tikrai erdvus garažas.
Daug langų ir plačios durys,
Ilgas, aukštas, o koks tūris!
Tilptų futbolo aikštė,
Ar darželiai gal penki.
Šalimais aptvertas kiemas,
Ten dar namas... ir ne vienas.
Net benzino kolonėlės
Saulėj švyti tartum gėlės.
* * *
Tai garažas, tai garažas,
Viduje kaip ir paradas
Mašinėlių įvairių,
Senutėlių ir naujų.
Štai savivarčiai sustoję
Dūmus pučia ir mauroja,
O tenai – lengvoji žvilga
Šalia autobuso ilgo.
Lyg žirafos išdidžiai
Stovi aikštėje kranai.
Jei savus kaklus ištiestų,
Tai namų stogus pasiektų.
Ten – mašinos ypač svarbios,
Jos kely labai pagarbios.
Tai ugniagesių, raudonos
Ir su kryžiais, kur ant šono.
Šios mašinos gelbsti žmones,
Veža sergančius, ligonius.
Kur nelaimė ar pavojai,
Pačios pirmos nuvažiuoja.
Daug čia specialių mašinų,
Juk kiekvienas vaikas žino,
Kas važiuos, kai gausiai sninga
Ar benzino kur pristinga.
Štai toliau, prie mūro sienos,
Stovi traktorius dar vienas.
Jis stiprus, tik jau triukšmingas,
Bet ir toks čia reikalingas.
* * *
Naktį garaže ramu,
Snaus mašinos be žmonių.
Juk ir joms, kai darbus baigia,
Pailsėt truputį reikia.
Vienos lauks vėl naujo ryto,
Tepalų, benzino – kitos,
Dar taisyti, remontuoti,
Padangų naujų matuotis.
Daug mašinų, daug ir darbo,
Rūpesčių, visokio vargo.
Tik jos turi ir draugų,
Daug vairuotojų gerų.
Čia mechanikai, meistrai –
Jie mašinų daktarai,
Atidžiai ir rūpestingai
Apžiūrėti nepatingi.
Jei žibintai mirksi, gęsta
Ar akmuo įlenkęs ratą,
Tuoj pataiso, tuoj pakeičia,
Nešvarias nuplauna, šveičia.
Garaže šiam kiekviena
Bus tvarkinga mašina.
Visos gali ūžti, gausti,
Tolimais keliais keliauti.
* * *
Vakare, kai baigias darbas
Ir nutyla žmonių kalbos,
Tada prakalba mašinos –
Kas ką vežė, matė, žino.
Kas kur dirbo, kur keliavo,
Kas į užsienį važiavo,
Kas ką kasė, kėlė, krovė
Ar gatves kur laistė, plovė.
Be mašinų, be darbščių
Mums gyvent būt sunku.
Ką geriau dar žmonės žino
Be darbštuolių šių mašinų?
Gal todėl čia po dienos
Jau kalbelių, jau kalbos!
Visą naktį iki ryto
Jų klausytum ir klausytum.
O, kiek nuotykių šaunių
Čia gali išgirst iš jų.
Kaip jos lenkė, kaip važiavo,
Kas su kuo dar lenktyniavo.
Būna atvejų liūdnų,
Kai jos grįžta be stiklų.
Grįžta liūdnos, sulankstytos,
Po avarijų dar kitos.
Na, tada visiems nelinksma –
Niekas nekalba, nurimsta,
Net šiukšlinės, net ir tos
Stovi tylios prie tvoros.
Tik žiūrėk: diena kita –
Jau išlyginta skarda,
Kvepiančiais dažais nudažo
Ir važiuoki iš garažo.
* * *
Garaže greit laikas slenka,
Triukšmo, dūmų čia pakanka,
Virpa oras nuo signalų,
Jei pavojus koks ant kelio.
Gera dirbti ir žmonėms
Čia vairuotojams geriems,
Kiekviena mašina – draugas,
Jei prižiūri, stropiai saugai.
Kartais maži vaikai klausia:
– Na, kuri, kuri geriausia
Garaže čia mašina?
Gal, kuri labai greita?
Gal gi ta, kuri stipriausia,
Gal talpiausia, gal aukščiausia?
O gal blizgančios mašinos,
Kurių vardas – limuzinai?
Bet tiesa yra viena –
Kiekviena čia mašina
Mums labai labai naudinga,
Miestui, kaimui reikalinga.
Garaže po aukštu stogu
Mašinoms labai patogu,
Nei lietus čia joms baisus
Ir nei sniegas įkyrus.
Mašinas mylėti, reikia,
Prižiūrėt ir gerbti, vaike.
O tada tai jau tikrai
Jos tarnaus ilgai ilgai.
2009-03-15