Septynioliktas skyrius

Diena klasėje su senais draugais

Kai kitą dieną Inesa atėjo į mokyklą pamatė kaip kitos mokyklos autobusiukas atvažiavo į jų kiemą. Ir nelaimei iš jo išlipo Džesperas, Raimonda, Gabija ir Giedrė. Kai tik Džesperas pamatė Inesą. Jis jai nusišypsojo, bet ji tik pažvelgė piktai ir nuėjo. Prie paradinių durų jos laukė Jovaras. Jis pasisveikino su ja.
- Labas rytas Inesa. Kaip galva po vakar? –paklausė Jovaras.
- Galva gerai, nors visą naktį neužmigau. Turbūt jau matei kas atvažiavo?
- Mačiau. Ir jei jis prisilies prie tavęs aš visų mokinių akivaizdoje jam užvošiu per galvą.
- Raminkis, negi nori, kad per jį tu pakliūtum į bėdą? Ir be to, kas tada mane apgins pavyzdžiui nuo Adomo.
- Nuo Adomo? –nustebo Jovaras.
- Taip. Nuo Adomo, juk jis mane kabina. Ir man būtų liūdna.
- Aš tave visada apginsiu.
- Malonu tai girdėti. Na ką gi dabar mums teks išsiskirti, bet trupam.- pasakė Inesa.
Ir jiedu išsiskyrė, pakeliui Inesa sutiko Raimondą.
- Inesa! Palauk aš noriu pasikalbėti. –pasakė Raimonda.
- Ko tu nori?! Ar ne gana to, kad tada mane prieš visą mokyklą pažeminot? Ar ne gana, kad per jus aš į kitą mokyklą išėjau?
- Inesa, atleisk mums. Mes tikrai nenorėjom tavęs pažeminti. Mes tik buvom apakinti Ramunės melo. Ar atleisi mums? Ar būsi vėl mano geriausia draugė? Inesa atsakyk,–lyg maldavo Raimonda.
- Žinoma, kaip aš tau neatleisiu - savo geriausiai draugei. Taigi dabar tu turi eiti su manimi antraip bus riesta man, o ne tau. Su tavim atvyko ir Džesperas? – paklausė Inesa.
- Jo. Bet kai sustojom prie durų jį paskyrė į septintą „A“. –paaiškino Raimonda.
„O ne. –pagalvojo Inesa. Dabar tai bus bėdų. Juk „A“ klasėje mokosi Jovaras. Jaučiu, kad šiandien bus įdomi diena.“
- Kas yra Inesa, kad tokia susimąsčius?
- Ai, nieko tik šiaip galvoju, kad seniai su tavim kalbėjausi. Kas gero anoje mokykloje? Kaip „Triksės“? Nenervina jūsų? –paklausė Inesa.
- Ne tik po visą mokyklą sklinda gandas, kad tu turi naują vaikiną ir kad jis Jovaras.
- Tiesa aš tikrai turiu vaikiną. Ir jis tikrai Jovaras. –atsakė Inesa.
- Tikrai? Negaliu patikėti, juk tu su Jovaru buvot tik draugai. Čia tai geras. Bet Inesa aš tau pasakysiu vieną dalyką. Džesperas dėl tavęs labai pergyvena. Tiesiog jis netekęs proto, jis pamišęs. Per pamokas normalus, bet po jų elgiasi kaip beprotis. Kai nueinam į vaikinų štabą, jis tiesiog sėdi ir žiūri į tavo nuotrauką. Mes visi dėl jo nerimaujame. Inesa tu privalai sugrįžti pas jį. – pasakė Raimonda
- Raimonda, kaip tu nesupranti Aš negaliu grįžti pas jį. Aš jo nekenčiu. Tu vakar nematei, kas atsitiko parke, bet aš mačiau, Džesperas susimušė su Jovaru. Kai aš norėjau juos išskirti Džesperas man užtvojo per galvą ir aš netekau sąmonės. Atgavau ją kai jis jau buvo dingęs. Jam aš visai nerūpiu. Tai kodėl jis pabėgo? Kodėl kai aš atsikėliau prie manęs buvo Jovaras, o ne jis?..
- Džesperas tau užtvojo? Aš negaliu patikėti. –nustebo Raimonda.
- Bet tokia tiesa. Ir be to aš Džesperui neatleisiu. Niekada. Niekada.
- Bet kodėl, Inesa? Juk jis taip kenčia.
- Man tas pats ar jis kenčia ar ne. Juk jis mane taip įskaudino. Jei tada nebūtų patikėjęs Ramune, viskas dabar būtų kitaip. Ir be to aš jo nebemyliu. Dabar draugauju su Jovaru, o Džesperas man jau pamirštas.
- Inesa, tu pagalvok kaip dabar kenčia Džesperas. Jis toks liūdnas. Na tai kas, kad jis susimušė su Jovaru, kad tau užtrenkė, bet svarbiausia, kad visa šitai jis padarė tik dėl to, kad tave myli. Geriau nesiginčysiu su tavim, juk matau, kad tau į Džesperą nusispjaut.- pasakė Raimonda.
- Man tikrai nenusispjaut, bet aš jam nejaučiu to, ką jaučiau ankščiau. Eime. Nes dar pavėluosime.
Pakeliui į klasę Inesa sutiko Džesperą, bet praėjo pro jį, tik pažvelgė labai piktu žvilgsniu. Jovaras buvo labai nepatenkintas, kad pas jį į klasę atkėlė Gabiją su Giedre, nes jos buvo tokios įkyrios. Kabinėjosi prie visų vaikinų. Juos kalbino, bandė sužavėti, merginos iš tolo tik juokėsi matydamos jų pastangas. Šitoje mokykloje visiems atvykusiems buvo nelengva, nes joje mokinosi labai gabūs mokiniai, nors atvykėliai buvo gabūs, jų protinių gabumų neužteko, kad įrodytų savo gabumus. Taip visa diena ir praėjo. Jovaras nesusimušė su Džesperu, Raimonda susitaikė su Inesa, o Gabija ir Giedrė liko nieko nepešusios. Nors Džesperas visaip bandė priartėti prie Inesos, ji vis dingdavo. O Jovaras irgi neleido laiko veltui, kai tik rasdavo laisvą minutę, jis eidavo susitikti su Inesa, kol ji nesusitiko Džespero. Diena praėjo. Visi išsiskirstė. Džesperui nepavyko pasikalbėti su Inesa, nes visada šalia jos tykodavo Jovaras. Raimonda su Inesa ėjo koridoriumi. Ir jas pasivijo Jovaras.
- Inesa, kas ji? – paklausė Jovaras rodydamas į Raimondą.
- Čia Raimonda, jei nepameni. Ji vieną vasarą buvo su manimi kaime. Tada kai judu įkritot į upę, o aš ne.
- Dabar atsimenu. Labas, Raimonda.
- Labas, Jovarai. Gal aš, Inesa, eisiu kur nors, kad jums netrukdyčiau.- pasakė Raimonda ir išėjo.
- Kaip diena praėjo?- paklausė Inesa.
- Nekaip vis toks dvi kur atvyko. Visą dieną kiek  truko pamokos, jos visus vaikinus tiesiog persekiojo. Tiesiog žiauru. Ir dar tas Džesperas. Prie jo visos merginos lyg magnetai kibo. Jo visko klausinėjo. O mano klasiokai tiesiog iš pavydo mirė. Buvo vaizdelio.
- Įsivaizduoju. Pas mus tai nieko gero. Normalios pamokos beveik nė vieno naujoko. Tik Raimonda. Gal aš jau eisiu pas Raimondą, nes dar kur pasiklys.
- Gerai. Eik jei labai jau nori.
- Viso.
- Viso.