Kam tas džiaugsmo šokis be širdžių,
Kam tos vėliavos ir lampionai?
Tas vienatvės varpas... jį girdžiu --
Kokie čaižūs jo auksiniai tonai!

Kokie čaižūs kobalto dažai
Ant patrakusio iš siaubo mūro --
Sugniuždyti dangų jiems mažai --
Nevilties gaisrai gelmėn sužiuro!

Nei žmonių, nei džiaugsmo, nei paguodos
Čia nerasi niekur, o dykyne,
Tavo ietys kruvinos ir juodos --
Vien vaiduokliai gaublį apipynę --

Kam tas džiaugsmo šokis be širdžių,
Kam tos vėliavos ir lampionai...