Nušvito pavasario rytas,
Ir viskas, kas buvo niūru,
Sužibo spalvom nematytom
Ant kelio prie mūsų namų.

Savotiškas džiaugsmas užliejo,
Pavasaris – meilės šauklys.
Kiekvienas šį rytą išgirs gal,
Ką artimas jam pasakys.

Ištars gal ir žodį lemtingą,
Nuo ko pasikeis mūs būtis.
Ir skrisim susikibę už rankų,
Pavasaris – mūsų viltis.

Lakiosim padangėmis drąsiai,
Užmiršę negandas, skausmus.
Ir nieko daugiau neatrasim,
Kaip meilę ir tyrus jausmus...

Pavasaris...