viską surinkau į saują –
taip trupinius nuo stalo motina nušluosto.
slepiu tarp sijono klosčių. knibždėjimas,
bėgiojimas lyg skruzdėlyne.
sakai, viskas vietoj ir laiku.
žeme tipename žingsneliais
kiek mums atskaičiuota.
pykstu. vis mažėja.
vaiko galvytė nepaglostyta.
kūnas tavo neišmyluotas.
niekas geriau to nepadarys.
- - -
jūrai atiduodu sumazgytas
pokalbių nuotrupas.
tegul perbraukia pelekų šukomis.
sudėsiu tvarkingai lentynėlėje
prie neperskaitytų knygų.

sakai, jau viskas, stabdai žingsnelį –
raudoniu dar lūpos varva.
tik nepamiršk nubraukt voratinklių
nuo vaiko ašarų.