Už lango naktis jau nugainiotais vėjais,
Dalgiu šienpjoviai Orioną šienauja.
Šalia pilnaties aviliai išsilieja
Medum į visatos dejuojančią jaują.

Papėdėj sužvarbę už matinio stiklo
Sumigę vienuoliai šalia sarkofagų.
Palieka dvasia paskutinė skaistyklą
Išpūtus kelionę į smailųjį ragą.

Mintis paklaidinus, kol šviesos negrįžo,
Magnetinį žiedą banga nuplukdina –
Vieni jau suklupę dulkėtam Paryžiuj,
Kiti kastanjete Flamenko šokdina.