tokios tavo dienos

aplipusios liūdesiu

beviltiškai šliaužiančios

po savimi suklupusios

tokios naktys tavo

tarsi kaukiančios hienos

tavo kepenis draskančios

tavo ėdančios sielą

tokie tad rytai

baikštūs ir tylūs

nuo nerimo

apakę langai

į prarają byra