Aš šoku.
Tūkstantį ir vieną amžinybę
Išžvanginu cimbolais
Nuplikusį lietų
Trumputis liūdesys
Ir skraistę užmetu
ant tų sugėdintų gyvenimų
Suvirpinu pilvus senovės puotai
Išpurtau tylųjį romiųjų avinėlį
Karoliai trūksta byra
Žaidžiu žaidžiu
Tylomis basom dar vienas
Menuetas
Reveransas ant stogų
Pavydi akmenys aitrokai
Nubėga pasadoblis
Ugnies charakteriu
Ir nekaltybės skubrumu
Iššoku nuodėmes
Ir palengvėjimas
Ant tavo nukarštėjusios kaktos
Naktis košmariška ir palaiminga –
Mylies su mirusia gyvenimo šokėja.