Dvyliktas skyrius

Nemaloni staigmena

Kitą dieną, kai Džesperas atėjo į mokyklą Inesos nebuvo. Džesperas nieko blogo nepagalvojo. Juk Inesa tikrai neperėjo į kitą mokyklą, gal tik nenorėjo eiti į mokyklą. Bet Džesperui nė nebūtų į galvą atėję, kad Inesą vakar matė paskutinį kartą kai ji jo klasiokė. Jis atėjo prie Leonardo ir paklausė:
- Gal žinai kodėl Inesa neatėjo?
- Ne Džesperai tikrai nemačiau. O kaip tau vakar sekėsi? Susitaikėt?
- Deja. Man nepavyko. Ji mane paliko.-pasakė Džesperas.
- Užjaučiu. Inesa su tavim pasielgė tikrai žiauriai.
- Aš net dabar negaliu patikėti, kad ji taip padarė.- pasakė Džesperas.
- Aš taip pat negaliu patikėti. Juk Inesa yra tikrai ne angeliukas, bet  kad neatleistų tau? Aš to tikrai net pagalvot negalėjau.
- Aš taip pat nesitikėjau. Aš galvojau, kad ji tau atleis.
- Deja.ji man neatleido ir pasakė, kad nenori manęs daugiau akyse matyti, nei nieko girdėti apie mane.- išdėstė Džesperas.
- Prisidirbai. Bet jei nebūtum patikėjęs Ramune taip nebūtų atsitikę. Bet ir Inesa pasielgė žiauriai.
Kaip Leonardas pasakė šiuos žodžius nuskambėjo skambutis į pamoką. Pamoka buvo pas auklėtoją. Ir visi vaikai sužinojo blogą naujiena. Ji visus sukrėtė, o ypač Džesperą.
- Vaikai, aš jums turiu pranešti blogą naujieną. Inesa daugiau nebesimokins šioje mokykloje.
- Ką?- nustebęs ir kartu pasimetęs paklausė Džesperas.
- Taip. Inesa daugiau nebėra mūsų klasės mokinė. Ji jau nebe jūsų klasiokė. Nuo rytojaus ji eis  kitą mokyklą. Vaikai, taip nusprendžiau ne aš, o Inesos mama. Aš nieko negaliu padaryti.- nuliūdusi pasakė mokytoja.
- Pagaliau. Jau maniau nebesulauksiu.- pašnibždomis pasakė Ramunė Gabijai.
- Aga, ir manau, kad planas kurį buvai sugalvojusi yra tikrai genialus. Ir jis pavyko. Kitaip Inesa nebūtų perėjusi į kitą mokyklą. Ir palikusi Džesperą.- pagyrė Gabija.
O tuo momentu Džesperas negalėjo patikėti, kad ji daugiau gali nebesutikti Inesos. Ir jis gali jos nesusigražinti.
- Džesperai, tu suprask Inesa tavęs tikrai nebemyli, kitaip nebūtų taip pasielgusi. Ir be to bus tų panų. Juk Inesa ne vienintelė kieta pana. Ir be to tu juk labai populiarus ir kiekviena mergina norėtų būti tavo pana. –paaiškino Leonardas.
- Tu dabar taip pat kalbi kaip tada Inesa. Kaip man neatleido, o juk aš jos taip prašiau...
- Nesisielok Džesperai. Aš tave suprantu. Jaučiau ir mane ištiktų krizė jei mane paliktų Raimonda. –pasakė Leonardas.
- Tu nieko nesupranti. Juk jeigu tave paliktų Raimonda, ji tikrai nepereitų į kitą mokyklą. O Inesą aš taip įskaudinau. Ir Ida su Raimonda net nepatikėjo Inesa, vien dėl  mano kaltės.
- Nu jo. Prisidirbai. Bet galiu tave paguosti. Aš žinau kur yra kita mokykla. Bet ji tolokai. Ir be  to jeigu Inesa eis į septintą „B“ joje yra gražesnių už tave bachūrų.
- Tikrai. Čia iškyla bėda.
- Bet tu gali jiems primeluoti, kad Inesa turi vaikiną ir nekibs prie Inesos.-pasakė Leonardas.
- Gera mintis, bet kaip aš juos įtikinsiu? Kad Inesa turi vaikiną?-paklausė Džesperas.
- O gi paprastai visų jos būsimų klasiokų akivaizdoje tu Inesą pabučiuosi, o mano galvą ji nesipriešins.-paaiškino Leonardas.
- Tu taip manai? Jeigu tu manai, kad man pavyks taip padaryti, tada tau trūksta poros varžtelių galvoje.- pasipiktino Džesperas.
- Ei judu, -kreipėsi mokytoja. Galit tyliau, juk dabar ne pertrauka, o pamoka. Greitai už durų čia jums bus bausmė už tai, kad trukdot pamoką.
Ir mokytoją Leonardą su Džesperu išvarė už durų. Jie abu buvo labai nepatenkinti už tai, kad juos išvarė iš pamokos, bet Džesperui labiau rūpėjo Inesa, o ne kokia pamoka.
Pasibaigus pamokai visi išėjo iš klasės  ir Ida, Raimonda ir Romas priėjo prie Džespero su Leonardu ir paklausė:
- Kas jums yra, kad toki nukabinę nosis?
- Nieko. Tik labai gaila, kad Inesa perėjo į kitą mokyklą.-nuliūdo Džesperas.
- Ir tu dėl jos liūdi? –paklausė Raimonda.
- Raimonda, tu dar nesupranti, kad tą dieną kaip aš apšaukiau Inesą, buvau apakintas Ramunės melo ir nesupratau, kad Inesa nekalta. O dabar aš Inesą praradau amžiams. Ji eis į kitą mokyklą susiras kitą vaikiną, o man beliks tik stebėti iš tolo kai ji dinksta horizonte su kitu vaikinu.-paaiškino Džesperas.
- Ką aš padariau. –susėmė už galvos Raimonda. Kaip aš galėjau būti tokia akla. Juk Inesa nebūtų niekada taip pasielgusi. Juk ji niekada nemeluoja. Ir be to aš pasielgiau taip bjauriai...
- Mes visi ja netikėjome ir taip gavosi, kad ji niekada mums neatleis- liūdnai pasakė Ida.
- Taip. Ir be to aš nežinau ar mes kada ją dar sutiksim.-pasakė Leonardas.
- Nebeliūdėkim, nes aš nujaučiu, kad čia dar ne pabaiga ir aš susigražinsiu Inesa. Ir ji vėl bus su mumis ir mes patirsim daug smagių nuotykių.- pasakė Džesperas.
Ir visi išsiskirstė. Jie kartu liūdėjo ir džiaugėsi, nes žinojo, kad Inesa vėl bus jų draugė, net jei reikėtų daug kovoti...