Mano sesė geltonkasė
Anksti rytą laišką rašė:
Kaip manęs ji pasiilgo,
Kad žiema labai prailgo.

Kad aštri strėlė Amūro
Širdin skaudžiai jai įdūrė,
Bet atėjęs Apolonas
Suteikė jai daug malonės.

Mano sesė žaliaakė,
Esame labai panašios:
Mūsų kasos gintarinės
Ir širdutės begalinės.

Mūsų sodai gėlėm žydi,
O kaimynams dyvų dyvai -
Iš kur rankų tų miklumas,
Iš kur dūšios tos meilumas...

Atnešė man vėjas laišką,
Perdavė per seną šarką -
Kai nubusiu, iš pat ryto,
Sėsiu atsaką rašyti:

Myliu sesę geltonkasę,
Tokią mielą, tokią gražią,
Kai turėsiu daugiau laiko,
Mikliai aplankyt ateisiu.