Kai vaikai užmiega,
O tėvų nėra,
Dvi neramios sielos
Mylisi nakčia.

Jis - iš prasto molio,
Ji - atseit dora,
Bet kai susitinka
Nieko nebėra.

Nei bažnyčių, nei altorių,
Nei akropolių svaigių,
Tik tada dievai pasako:
Likote abu.

Neturiu, ko duoti.
Aš ir neprašau.
Palūkėk sekundę.
Kilsim dar aukščiau.

Kai vaikai užmiega,
O tėvų nėra,
Nieko nebelieka -
Susitikt nakčia.

Nežinau, ko noriu!
Aikčioja slapčia,
Kai jo kūno svoris
Tai arti - jis čia.

Suplevena mėlis
Tavo kambarių,
Ir lengva kaip vėjas
Su naktim einu...