gyvenę
bet regis negimę
viens kito neradę
savęs nepažinę
rankelėm susikabinę
minios mažutėlių
senių
vaikų
be vardų
be namų
tirštu rūku
plaukė šypsodami
jau nieko nebeieškodami
spektaklių pamirštų
dekoracijom nurašytom
kažkur tolyn