Margų žolynų medų kvapnų
Aistros žiedai per naktį supo.
Iš dviese susapnuoto sapno
Nusės žiedadulkės ant lūpų.

Ak, kiek nerimstančio laukimo!
Kiek valandų bemiegio skrydžio!
Jausmus bijūnai atrakino
Ir man palangėj žydi žydi...

Svajų sparnais per naktį šviesią
Vėl kilo lakios mano mintys. –
Jos – lyg žvaigždutės – brėžia tiesę
Vėl baltame lape užgimti.