Pėdomis tavo prisnigę,
Akims akims, dangau--
Kvailutę pasaką dygią
Vėjams pasekt bandau--

Uolos baltai pražydę--
Kreidinės uolos išties !
Žaibams palikusi brydę,
Ieškau savo širdies--

Jau dangų užpustė visą
Tylusis namų židinys--
Jo liepsnos, keistai ištįsę,
Tuojau į pasaką kris--

Nesudejavus sudegs ji,
Kaip sudegė obelys tos--
Veja pelenų gaji
Pavasariu pasikartos

Be mūsų upelio purienų,
Paskendusių rūko šilkuos,
Be baikščiai pražydusių pienių
Senuos namų pamatuos--

Ten nieko neliko, kas šventa,
Tik liūdesio sparnas griūty--
O sniegas tas krenta ir krenta,
Gal ji iš žvaigždynų verti--

Pėdomis tavo prisnigę,
Akims, akims, dangau...