Paskendo jūroj dvi plaštakės.
Saulėlydžio sparnai nusviro.
Tik bangos tarsi gulbės plakas,
Plačius krantus apsikabinę.

Tik vėjo švelnūs šiurpuliukai
Nupurtė smėlį nuo viršūnių
Ir pirštų virpančiais galiukais
Bėgioja po pušelių kūną.

Ir nerimo bangelė ritas
Per žaliai žalią kranto juostą,
Kur kopų burės išdraikytos  
Vėl plukdo vakarą į uostą.