Emilijus pakviečia Inesą vakarienės

Kai pirmadienį Inesa atėjo į mokyklą, jos už kampo laukė Emilijus. Iš pradžių Inesa jo nepamatė, bet po minutės jis priėjo prie jos.
- Labas Inesa.
- Labas Emilijau. Ko tau reikia?
- Man? Man nieko nereikia, tik norėjau su tavimi pasisveikinti.
- Tai tada manęs netrukdyk. Pasitrauk, nes vošiu tau antausį. Man reikia eiti į pamoką, o tu man trukdai. Pasitrauk.
- Gerai. O kodėl tu tokia pikta šiandien?
- Todėl, kad vienas įkyrus vaikinas man neleidžia praeiti ir mane nervina.
- Atsiprašau, kad  trukdau. Gerai pasitrauksiu. Tik paprašysiu vieno dalyko. Gal susitinkam šiandien kavinėje prie tilto? Aštuntą valandą. Man reikia su tavimi pasikalbėti.
- Kodėl aš turėčiau su tavimi susitikti? Juk aš turiu vaikiną, kuris gali tave primušti. Ir be to, aš aštuntą valandą vakaro niekur neinu. O ypač su ne savo vaikinu. Ar tau aišku?
- Man labai reikia su tavimi pasikalbėti. Aš paprašysiu tavo mamos, kad tave išleistų su manimi.
- Tu tikrai nesupranti? Aš negaliu su tavimi susitikti, nes tu esi Ramunės draugas, o mudviejų santykiai ne itin geriausi. Ar tau aišku?
- Ne. Aš nesu Ramunės draugas. Tada aš pas tave užeisiu šeštą valandą vakaro ir mudu nueisim į kavinę. Viso! – šūktelėjo Emilijus ir nuėjo.
- Jis tikras kvailys. Jis mano, kad aš su juo eisiu į pasimatymą. Jam tikrai galvoj negerai. Jau geriau paskubėsiu, antraip tikrai pavėluosiu į pamoką.
Ir Inesa nubėgo į klasę. Kai pasibaigė pamoka, prie jos priėjo Džesperas ir paklausė:
- Kodėl tu tokia susimąsčius?
- Todėl, kad ryte prie manęs priėjo Emilijus ir paprašė manęs su juo susitikti šiandien, šeštą vakare.
- Ir ką tu jam atsakei?
- Aišku pasakiau, kad neisiu. Bet jis neklausė ir nuėjo sau, dar pasakė, kad vakare ateis manęs pasitikti prie namų.
- Jam tikrai neaišku. Juk aš jam jau šimtą kartų sakiau, kad tu – mano mergina ir kad jis prie tavęs nelįstų. Bet jam matyt neaišku.  Aš jį pamokysiu.
- Džesperai nereikia. Aš šį tą sugalvojau…
- Ką?
- Aš galvoju, jei man pavyks su juo pabendrauti, gal aš iš jo išgaučiau Ramunės planus, o jei aš teisingai manau. Jos planai susiję su mumis.
- Tavo planas geras. Tikrai geras. Gerai, tu gali eiti, bet aš jam vis tiek pagrasinsiu Inesa, kad jis prie tavęs per daug nelįstų.
- Gerai, sutarta. Ir, aišku, aš jam neleisiu prie manęs priekabiauti, nes juk aš turiu vaikiną. Ir jis ne mano skonio. Emilijus man visiškai nepatinka.
- Tu tikra šaunuolė, Inesa. Todėl tu man ir patinki.
- Inesa! –sušuko Raimonda.
- Kas tau yra Raimonda, kad tu tokia pasimetus?
- Inesa, tu dar negirdėjai, bet po visą mokyklą sklinda gandas, kad tavo naujas vaikinas Emilijus.
- Ką?! Negali būti. Iš kur tokios nesąmonės. Juk mano vaikinas Džesperas. Matyt Ramunė matė mane su Emilijum ryte, kai mes šnekėjomės.
- Tu šnekėjaisi su Emilijum? – nustebo Raimonda.
- Taip. Ir jis mane pakvietė vakarienės kavinėje.
- Ir tu sutikai?
- Kaip  čia pasakius... sutikau, ir jis nuėjo patenkintas, net labai patenkintas.
- Dabar man aišku.
- Kas aišku?
- Emilijus ne pats atėjo tavęs pakviesti vakarienės, o lieptas Ramunės, nes jiedu vaikystės draugai. Kažkada Emilijus buvo ir labai geras Deivido draugas. Juk jie viską darydavo drauge. Bet dabar jiedu nelabai sutaria, nes jie susipyko dėl vienos merginos. Emilijus su ja susipažino, bet kai Deividas ją pamatė, ir jis panoro, kad ji būtų jo panelė. Bet ta mergina nemėgo Deivido, nes jis jai nepatiko dėl to, kad jis buvo šiurkštus. O ji pasirinko Emilijų, nes jis buvo jai mielesnis. Todėl ji pasirinko Emilijų, nes jis jai buvo geresnis. O Deividas tai sužinojęs paskelbė karą Emilijui už tai, kad ta panelė pasirinko Emilijų, o ne jį. Nuo to laiko Deividas tiesiog nekenčia Emilijaus.
- Džesperai, iš kur tu tai žinai?
- Kai aš mokiausi kitoje mokykloje, joje irgi mokėsi Deividas ir Emilijus.
- O koks tos panelės vardas, dėl kurios susipyko Emilijus ir Deividas?
- Nė nežinau. Visi pasakodavo, kiek girdėjau, niekas neminėjo tos panelės vardo.
- Gal norėjo tai nuslėpti?
- Gal.
- Viso. Juk man už tai, kad plepėjau per pamoką, uždavė kalną namų darbų, o juk kalbėjau labai tyliai. Tikrai nesąžininga.
- Inesa, kai tu kalbėjai, buvo girdėti net klasės gale, – pasipiktino Ida.
- Bet vis tiek. Kodėl tik man uždavė kalną namų darbų, juk ir Ramunė kalbėjo tokiu pačiu tonu, – nenusileido Inesa.
- Inesa, kaip tu nesupranti, juk ta mokytoja yra Ramunės mama. O kaip mama savo dukrai gali užduoti kalną papildomų namų darbų.
- Tikrai. Bet tai neteisinga. Visgi einu. Viso, nes kitaip aš nespėsiu namų darbų paruošti. Juk manęs dar laukia „pasimatymas“…