Padūkėlis vakaris vėjas...
Jis moka būt švelnus, jausmingas, atkaklus!
Ir viesulu praūžt, sukeldamas abejones ir paniką…
Bet vis dėlto norėčiau, kad kedentų plaukus,
Be atilsio man glostytų pečius...
Nes tik tada širdis pilnatvę jaustų,
Prisiglaudus prie jausmų pasaulio...