Marija
Tyliai ramiai šiandien teka Marijos gyvenimas. Jis niekados ir nebuvo kitoks, visad toks pat, visad kupinas pasitikėjimo ir ramumo, sąžinės ir juoko. Marija mokėjo džiaugtis gyvenimu. Tikrai mokėjo.
Maldos – jose ji prašydavo išganymo. Būdavo, eina gatve ir staiga kaip su basliu per galvą gavusi sustoja, nusišypso, giliai įkvepia ir nueina tolyn. Ir tik ji pati žinojo, kad tą sekundės dalį jos galvoje buvo jis, kad jis privertė ją nusišypsoti ir pasidžiaugti... tiesiog gražia diena.
Vakarais, kad grįždavo namo ir nusiprausdavo veidą, Marija jausdavosi tokia švari. Pakišdavo rankas po karštu vandeniu ir užsimiršdavo – išsikeldavo į kitą, savo pasaulį.
Marija ieškodavo. Ji nežinojo, ko ji nori. Reikėjo sprendimo, kurio padaryti ji negalėjo. Kaip gi toks gležnas padaras gali žinoti, ko jis nori? Marija buvo ne tik žmogus, jis buvo žmogus su siela, žmogus su vidumi.
- Labas, – sakydavo Marija meškinui ant lovos.
Ir ji nebijodavo, kad ją laikys šiek tiek kvaištelėjusia. Tiesa yra ta, kurią mes žinome ir kuriai pagrįsti turime priežasčių. Tiesa yra žinoma tik mums patiems.
Tas „Labas“ būdavo toks įprastas... Ir tas įsivaizduojamas dialogas jos galvoje... Tie rudo meškino klausimai jos vaizduotėje...
Kasdien, kiekvieną minutę, ji visur rasdavo jį. Visur, kur tik norėdavo rasti – jam nieko daugiau ir nereikėjo, jam užteko vien tik atvertos širdies ir atlapų sielos durų.
Marija mokėjo melstis. Malda būdavo šis tas kitokio, šis tas gaivinančio ne iš vidaus, bet iš išorės, kažkas nuplaunančio. Nugrandančio visas nuodėmes nuo nebenaudojamų gyvenimo bėgių.
Pasirinkimo laisvė, kurios jai niekad nereikėdavo... Tegu velnias tuos pasirinkimus, jai niekad nepatikdavo rinktis tarp gero ir blogo, tarp reikalingo ir nereikalingo. Jai visad visko reikėdavo: ir popierėlio nuo neseniai suvalgyto karamelinio saldainio, ir buteliuko nuo šalto vandens.
Rinktis. Gyvenimo kryžkelė tarp jo ir jo. Vieno, kurį turėsi ilgai, ir kito, kurį turėsi amžinai.
Marija leido sau paskęsti maldoje. Žinojo, kad tik pasikalbėjusi su juo galės sąžiningai rinktis.
Gailėtis nebėra ko. Ji visada pasirinkdavo teisingai, tai kodėl dabar ji turėtų suklysti?..