Kai pirmas saulės spindulys
Prasiskverbia pro rūką
Ir ežero paviršium išsibarsto atspalviais visais…

Tai gulbė, skleisdama sparnus,
Aušrinę žadina!
Ir paslaptis nakties ištirpsta su spindinčiais rasos lašais.

Gamta sukūrė puikų prieglobstį
Išsekintoms, pavargusioms mintims,
Čia nebelieka vietos nuoskaudoms, tiktai tyla, tyla aplink…

Tiesos, ramybės, pastovumo,
Mūsų širdys trokšta nuolatos,
O ežeras tai gali duoti – nereikalaudamas nei trupinėlio atgalios…

Juk tai stebuklas!

Kaip mažas kūdikis nurimsta,
Stipriai prisiglaudęs prie mamos,
Taip aš jaučiu ramybę nuo beribės ežero gaivos...